Pirmas Puslapis
Nuomonės
Vietos Žinios
Rytų Pakrantėje
Vakarų Lietuviai
Kultūra ir menas
Verta Žinoti
Kas? Kur? Kada?
Laisvalaikis
Archyvas
Prenumerata
Redakcija

Eugenija MISEVIČIUS

Rumunų kilmės karikatūristė susidomėjo Baltijos šalimis ir jų... paukščiais

„Kartais aš susimąstau, gal turiu per daug skrybėlių? Turiu vieną, skirtą žiemai, vieną pavasariui ir rudeniui, vieną paprastą, o kitą puošnią vasarinę, viena yra rankų darbo, kurią gali priderinti prie bet kokių juodų drabužių, o dar kelios tiesiog kabo ant pakabos sienoje ir renka dulkes... Bet dėl savo sentimentų aš su jomis išsiskirti negaliu. O dar nepaminėjau vienos, kuri net negali kabėti ant sienos, nes tokios laikomos Keistų Būtybių nereikalingu dalyku, yra gremėzdiškos, tokią dėvėti gali nebent prie senų gerų draugų, kurie vieninteliai tave suprastų,“ – pasakoja iliustratorė, karikatūristė ir komiksų knygelių kūrėja Eleanor J. Barnes. Ji gyvena Amherst miestelyje Massachusetts valstijoje. O mes su ja susipažinome, kai sužinojome, kad menininkė išleido komiksų knygutę „Baltijos paukščiai“. Susidomėjome autore, norėdami sužinoti, kas gi ją sieja su Pabaltijo kraštais.
Pasirodo 2003-ųjų metų birželio-liepos mėnesiais Eleanor keliavo po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Po poros metų ji sukūrė ir pati komiksų knygutę apie šių šalių paukštelius („Birds of the Baltic“).
***
Eleanor Barnes gimė 1958 metais Niujorke, tačiau užaugo Bucks grafystėje Pennsylvania valstijoje, prie pat New Jersey valstijos sostinės Trentono. Jos tėvas kilęs iš Kentucky valstijos, o motina, rumunų kilmės imigrantė, užaugo Youngstown miestelyje Ohio valstijoje. Mokykloje Eleonor mokėsi prancūzų ir lotynų kalbų, koledže studijavo rusų kalbą. 1976-1980 metais mokėsi žymiajame Harvard Universitete (Cambridge, MA) chemijos, kur įgijo bakalauro laipsnį. 1980 metų birželį padirbėjo Nobelio premijos laureato Dudley Herschbach A.B. laboratorijoje asistente. 1982 m. mokėsi California College of Art and Crafts (Oakland, CA) meno. 1993-1994 metais Boston Universiteto Metropolitan College (Boston, MA) studijavo įvairias kompiuterines programas. 1992-2000 metais programavimo bei su dizainu ir animacija susijusių programų mokėsi School of the Museum of Fine Arts (Boston, MA). Paskutinius 16 metų išdirbo programuotoja, tačiau ir šiandien jai pačiai iškyla dilema, kalbant apie savo karjerą... Pradžioje ji dirbo vaistininke, toliau reklamine redaktore, vėliau programuotoja, romanų rašytoja, vėl programuotoja, karikatūriste, ir vėl programuotoja, dailininke, ir vėl programuotoja, kino filmų kūrėja ir... vėl programuotoja.
Su Eleanor kalbėjosi AL korespondentė.
- Jūsų tiek daug apimananti karjera, turite tiek daug užsiėmimų – kuris iš jų yra Jūsų mėgstamiausias?
- Aš domiuosi daugybe įvairių dalykų, tokių kaip istorija, mokslai, politika, menas, mistika... Darbai, kuriuos sukūriau (ar kada nors planavau kurti) yra labai įvairių žanrų: istoriniai, moksliniai, okultiniai, politiniai, socialinio pobūdžio, vaizduoja tautosaką, gyvūnus, keliones bei humoristinius epizodus. Įdomiausia tai, kad viską, kuo aš (ar bet kuris kitas menininkas) būčiau susidomėjusi, galiu aprašyti arba nutapyti. Išties domiuosi daugeliu sričių... Ar galėčiau išsirinkti savo mėgstamiausią? Manau, kad tai neįmanoma... Bet vienas iš keisčiausių man patikusių dalykų buvo „mirusiosios visuomenės informavimo priemonės–technologijos“. Nors per savo netrumpą gyvenimą mačiau nemažai greitai besikeičiančių technologijų. Net mano pačios sukurtas animacinis filmukas „Leatherwing Bat“ („Odinių sparnų šikšnosparnis“) 2000-ųjų rudenį buvo daromas fotografuojant kadrą po kadro, o šiandien tai sunku įsivaizduoti, kuomet visi naudojamės skaitmeninėmis kameromis.
- Kaip Jūs sugalvojate kurti komiksus? Ar tai todėl, kad mylite vaikus?
- Noriu pasakyti, kad karikatūrinės knygutės nėra tik vaikams. Ir niekad nebuvo nuo pat pradžių, kai buvo pradėtos kurti apie 1930-uosius metus. Bent jau iki 1950-ųjų, kuomet kritikai pareiškė norą apsaugoti vaikus nuo karikatūrose pavaizduotų smurto elementų. Komiksų knygelės gali būti labai įvairios ir imituoti skirtingus įvykius, jais gali būti išpasakoti nuotykiai, istorijos gali būti tikros, ar išgalvotos – todėl karikatūros skiriamos įvairių pomėgių skirtingo amžiaus žmonėms. Jos taip pat nebūtinai turi būti humoristinės. Komiksas – tai istorinis įrankis, perpasakojantis bet kokį įvykį, kuris pavaizduojamas paveikslu su žodžiais. Aš dažniausiai kuriu komiksus, skirtus išsilavinusiems paaugliams ir suaugusiems žmonėms. Pavyzdžiui, mano komiksai „Baltijos paukščiai“ reikalauja tam tikrų teorinių kultūros pagrindų, t.y., reiktų bent turėti supratimo, kas buvo ta Sovietų Sąjunga, kas yra raketų šachta (missile silo), ką reiškia paukščių turistinis vadovas (knyga), kas tai yra derliaus festivalis ir pan. Ši knygutė būtų įdomi ir suaugusiems, o skaitant ją kartu su savo mažyliais galėtų tapti pažintine medžiaga.
- Turite rumuniško kraujo, o kaip pasirinkote kelionę būtent į Baltijos šalis? Ar turite ir su jomis kokių mums nežinomų ryšių?
- Nei mano draugas, nei aš neturėjome jokio ryšio su Baltijos šalimis. 2003-iaisiais mes planavome savo atostogas ir tada pirmą kartą susimąstėme apie šias tris valstybes. Per paskutinius septynerius metus neatostogavome kartu ir šiaip niekada dviese dar nebuvome keliavę į užsienį. Toliausiai prieš tai buvome Kanadoje. Mes abu labai mėgstame žemėlapius. Kartą žiūrėdamas į vieną iš jų Brian pasiūlė nukeliauti į Baltijos šalis. Jis iš vaikystės atsiminė, kad studijuojant Sovietų Sąjungoje išleistą žemėlapį, jame Lietuva, Latvija ir Estija buvo pavaizduotos TSRS dalimi. Tačiau JAV niekada to prijungimo nepripažino. Todėl jis taip to ir susidomėjo... Ypač dabar, po Sovietų Sąjungos žlugimo, jis norėjo pamatyti, kaip atrodo visos tos šalys kiekviena atskirai. Na o aš Baltija susidomėjau prieš kelelius metus, kai rašiau istorinį romaną apie grafą Alessandro di Cagliostro, italų tautybės nuotykių ieškotoją, gydytoją ir masoną, kuris įsivėlė (vėliau buvo išteisintas) į skandalą, susijusį su Marijos Antoinette‘s deimantiniu vėriniu 1780-aisiais metais. Savo kelionių metu Cagliostro lankėsi Mitau (dabar Jelgava) kunigaikščio Courland-Semigallia žemėse (Kurzeme-Zemgale, dabar tai yra Latvija). Taip pat aš turiu draugą rašytoją, kuris gimė 1945 metais, jo vokiečių kilmės tėvai buvo iš Klaipėdos (tuo metu vadintos Memmel). Jis parašė trumpą istoriją apie Bronzinio amžiaus vieną pagonių Baltijos jūros žvejų kaimelį ir leido man savo tą legendą panaudoti komiksų sukūrimui. Tad aš turėjau pasiskaityti daugiau apie ikikrikščioniškąjį gyvenimą Pabaltijo šalyse. Skaitydama apie senovės gyventojus ties Baltijos jūra tuo labai susidomėjau. Ruošdamiesi savo kelionei į Baltijos šalis užsisakėme gidą (kuo daugiau mes Baltijos šalis studijavome, tuo greičiau norėjosi ten vykti, labiausiai žavėjo perskaityti istoriniai faktai). Šiandien juk jau XXI amžius, tad užsisakinėjau viešbutį, mašinas ir pan. internetu.
- Na ir kaip Jums pavyko ši kelionė? Ar patiko?
- Pirmiausiai mes nuvykome į Lietuvą, vėliau - į Latviją, o galiausiai pasiekėme Estiją. Viso keliavome tris savaites. Prieš išvykstant aš šiek tiek išmokau lietuvių kalbos, o mano vaikinas - estų, todėl sunkiausiai buvo susikalbėti Latvijoje.... Nors didesniuose miestuose nemažai žmonių kalbėjo angliškai. Mums abiem labai patinka keliauti, esame kaip „informacijos kempinės“ - visada užmezgame kontaktus su naujais žmonėmis, bandydami geriau suprasti tos šalies kultūrą. Kiekvienoje iš trijų Baltijos valstybių kas nors mūsų klausdavo, ar mes turime giminių čia. Mat buvo labai daug turistų iš Didžiosios Britanijos, tačiau ne tiek daug atvykusių iš JAV, kurie neturi ryšių su šiomis tautomis. O kartais vietiniai pagalvodavo, kad mes esame vokiečiai...
Lietuvoje knygynuose aš bandžiau surasti kokių nors komiksų knygučių, tačiau nepavyko. Manau, dėl mano nepakankamo kalbos mokėjimo, nesugebėjau pardavėjoms paaiškinti, ko iš tiesų man reikia... Tačiau, galų gale, suradau knygutę „Vandens paukščiai“ – tada, manau, ir gimė mano idėja apie karikatūrinę knygelę būtent apie paukščius. Na o Talino knygyne, į kurį aš užsukau, pardavėja puikiausiai kalbėjo angliškai, tad man pavyko ten surasti ir nusipirkti keletą komiksų žurnalų.
- Nusprendėte kurti komiksus apie Baltijos paukščius. Kaip pavyko tiek daug sužinoti apie juos tokios trumpos kelionės metu?
- Vykdami į Baltijos šalis, mes net neplanavome stebėti paukščių gyvenimo. Kaip minėjau anksčiau, ta mintis gimė netikėtai. Pamatėme, kad paukščiai Europoje labai skiriasi nuo tų, kurie yra Šiaurės Amerikoje. Mes kartu su Brianu mėgstame paukščius. Savo kieme prie namų turime jiems lizdą, maitiname juos. Žygių metu, pastebėdama nepažįstamą paukštelį, išsitraukiu Peterson’o knygą-gidą apie sparnuotuosius ir sužinau, kas tai per vienas. Nusprendę stebėti paukščius mūsų kelionės metu, darėme „sutiktųjų“ nuotraukas. Grįžę namo iš žinyno „Europos ir Britanijos paukščiai“ sužinojome apie juos daugiau. Taip pat atradome kelis tinklapius apie paukščius, tokius kaip latvių kalba www.putni.lv. Mano komiksų knygelėje „Baltijos paukščiai“ ("Birds of the Baltic") aš rašiau apie „paslaptingąjį paukštį“, kurį matėme bet kur, kur tik eitumėme - matėme jį vėl ir vėl, Kaune, Vilniaus parke, bet kokiame kaimelyje... Atrodė, kad mes vis sutinkame tą patį paukštį, sekantį mus. Vėliau išsiaiškinome, kas tas paukštis... tačiau aš neketinu dabar atskleisti paslapties – tai galėsite sužinoti perskaitę mano išleistą knygutę.
- Kokie Jūsų planai artimiausiai ateičiai?
- Šių metų rugpjūčio mėnesį aš dešimčiai dienų tikiuosi vykti į savo senelių gimtinę Rumuniją, į menininkų „rezidentūrą“ (artists' residency program). Tai būtų labai įdomu, o taip pat paskatinimas išmokti daugiau nei 10 rumuniškų žodžių, kurių kažkada mane mokino mama. Taip pat noriu šiais metais užbaigti vieną savo seniau pradėtą darbą – dar vieną komiksų knygelę pavadinimu "Adventures of the Ling Master."
- Ko palinkėtumėte „Amerikos lietuvio“ skaitytojams?
- „Amerikos lietuvio“ skaitytojams, jei jie nebuvo savo Tėvynėje nuo to laiko, kai išvyko iš Sovietų Sąjungos, ar tiems, kurie yra lietuviai, bet niekada Lietuvoje nebuvo, nelaukite – važiuokite. Aš galėčiau praleisti net tris savaites Jūsų tolimojoje gimtinėje, ir tai laiko neužtektų viskam, ką norėčiau nuveikti. O dar ta nuostabi lietuviška duonos gira...
Taip pat kviečiu susipažinti su mano kūryba – www.ejbarnes.com